apveizdėjimas

apveizdė́jimas sm. (1) 1. SD¹111, NdŽ, KŽ → apveizdėti 1: Apveizdėjimas nuog tiesos SD198. 2. SD¹114, N, RtŽ, Rtr, KŽ → apveizdėti 3: Ponas, dasižinojęs apie tą negaliančią moteriškę …, priėmė ją į savo apveizdė́jimą BM188(Kri). Garbiname prieg tam pašlavintą vardą tavą užu apgynimą ir apveizdėjimą tavą tėvišką (orig. tėviškią) PK30. O palaiką jo ir apveizdėjimui, ir protui, ir gėrybei paduokime DP81. Teip vėl ir mes priėmime ir apveizdėjime elgetų, ligonių … vargo … neturim skųst DP492. Tad mumus penas ir apveizdė́jimas pakakinamas pripuls labai pigai DP124. Par apveizdėjimą jo nė vienas žmogus prapult nei nupult negali MP42. Nenupuls ir plaukas iž galvos jūsų be valios ir apveizdėjimo mano MPIII8. Garbinkiam Dievą už jo apveizdėjimą šventą brš. 3. M, KŽ → apveizdėti 4. 4. SD¹114, D.Pošk, Sut → apveizdėti 5; apdairumas, dėmesingumas, įžvalgumas: Betaig ypačiai tuo pavaizdu Ižganytojas mūsų teikės mus išmokyt, su kokia pilnasčia, jautimu ir apveizdė́jimu tur būt aprinkti tarnai ir vyresnieji bažnyčios DP621. Neapveizdėjimas I. | refl. Sut, D.Pošk, N: Laukime visados su pasergėjimu ir apsiveizdė́jimu veikaus atėjimo V[iešpaties] savo DP556. Musijo pilname apsiveizdėjime vaikščiot, idant saugotų įstatymus ir zakoną jo MP91. Neapsiveizdėjimas I. 5. Rtr apsirikimas, neapsižiūrėjimas, klaida. 6. refl. B30 → apveizdėti 6 (refl.). \ veizdėjimas; apveizdėjimas; atveizdėjimas; įveizdėjimas; išveizdėjimas; nuveizdėjimas; paveizdėjimas; perveizdėjimas; praveizdėjimas; priveizdėjimas; užveizdėjimas